Parlamentinis Kultūros komitetas ėmėsi svarstyti, kaip turėtų keistis Visuomenės informavimo įstatyme numatyta viešojo asmens sąvoka. Seimo nariams siūloma sąvoką praplėsti ir, pavyzdžiui, į ją įtraukti ir rinkimuose dalyvaujančius asmenis, ir influencerius.
Valdantieji konservatoriai dar spalį registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti ir sukonkretinti viešojo asmens sąvoką. Tuomet jų atstovai teigė, kad pataisų rengimą paskatino nevienareikšmiškas sprendimas byloje, kurioje portalas „Atvira Klaipėda“ pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
Pirmadienį surengti Kultūros komiteto klausymai, kurių metų su žiniasklaidos, „Transparency International“, Kultūros ministerijos ir kitų institucijų atstovais aptarti siūlomi pakeitimai. Dėl kai kurių iš jų klausimų nekilo. Visgi buvo ir tokių siūlomų pokyčių, kurie iššaukė diskusijas.
Nesutarė dėl kandidatų rinkimuose
Kaip numatoma Seimui teikiamose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose, viešojo asmens sąvoka būtų praplėsta. Įstatyme numatytų viešojo asmens sąvoką atitinkančių pareigybių skaičius prasiplėstų iki 10-ies.
Pavyzdžiui, parengtose pataisose siūloma numatyti, kad viešaisiais asmenimis taptų visi rinkimuose dalyvaujantys kandidatai. Nacionalinė teismų administracija siūlė įtraukti, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi ir tokių kandidatų rėmėjai, tačiau Kultūros komiteto klausymuose tokia idėja palaikymo nesulaukė.
„Čia kilo klausimas ir mes galvojame pritarti iš dalies, nes dėl rėmėjų, nežinau, kas turėta omenyje. Nes jei šiaip žmogus, kuris parėmė politiką 12 eurų, tampa viešu asmeniu, tai manau, perlenkiame lazdą“, – klausymuose kalbėjo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis.
Kaip teigė V. Kernagis, siūloma numatyti, kad viešuoju asmeniu kandidatas būtų laikomas ketverius metus arba, kitaip tariant, vieną kadenciją po rinkimų. Tokia nuostata galiotų ir neišrinktiems kandidatams.
„Priklausomai nuo to, kur žmogus kandidatavo, tarkime – į Seimą, tai ketverius metus po rinkimų jis būtų viešas asmuo, nes dažniausiai, turbūt ir žurnalistai pritars, neišlenda galai, jie kartais išlenda ir po dvejų metų.
Tai manau, kad vienai kadencijai, jei ruošiesi būti Seime ar savivaldoje, tą laiką žmonės galėtų apie tave daugiau žinoti. Tu kaip ir buvai pasiruošęs tam, tik tiek, kad tavęs neišrinko, bet galimybė žinoti apie tave išlieka“, – sakė V. Kernagis.
Visgi Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė teigė, kad net ir vienos kadencijos laikotarpis šiuo atveju yra per ilgas. Anot jos, jei „išlenda galai“, viešumo statusą nulemia viešasis interesas.
„Nemanau, kad reikėtų plėsti. <...> Pirminis pasiūlymas yra dvi kadencijos, dabar jūs kalbate apie vienos kadencijos laikotarpį. Tai aš sakau, kad ir šitas laikotarpis, mano nuomone, yra per ilgas“, – sakė inspektorė.
Jai pritarė ir parlamentaras Kęstutis Vilkauskas. Pasak socialdemokrato, ir taip trūksta aktyvių žmonių, norinčių dalyvauti rinkimuose, todėl tų, kurie pasiryžta, nereikėtų „paženklinti“.
„Baigėsi jau etapas, kurį jis nuėjo iki rezultatų paskelbimo, ir turėtų tuo ir baigtis“, – apie kandidato laikymą viešuoju asmeniu kalbėjo K. Vilkauskas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius Kultūros komiteto klausymuose kalbėjo, kad pats noras būti politiku, t.y. dalyvavimas rinkimuose, rodo žmogaus apsisprendimą sėkmingai ar nesėkmingai dalyvauti viešuosiuose reikaluose.
„Kas tuomet nutinka tam žmogui <...>, kad jei laimėsiu, tai sutinku būti viešas, bet jei laikinai nesiseka, tai prašom iškart mane, taip sakant, visur [išbraukti]. Tiesiog nesuprantu bendros logikos, ką mes saugome – žmogaus ambiciją būti viešuoju asmeniu staiga padarome privačia po mėnesio ar pusmečio, kadencijos ar dviejų“, – sakė D. Radzevičius.
Jis kalbėjo, kad trumpinant kandidatų buvimo viešaisiais asmenimis laiką diskredituojama politika ir žmonės, kurie eina į viešąjį gyvenimą. Anot LŽS pirmininko, kandidatai apsisprendžia būti viešais asmenimis, tad jais ir turėtų būti mažiausiai dvi kadencijas po rinkimų, o gal net ir ilgiau.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė teigė, kad panašus klausimas jau buvo iškilęs prieš dvejus metus: „Jeigu žiūrėtume į politizacijos lygį, tai duomenų, kurioms partijoms priklauso asmuo, viešai prieinamų neturime ir, turbūt, jų nereikia.
Bet tuomet geriau suprasti, kas yra valstybės valdomų įmonių vadovai, kas yra savivaldybių valdomų įmonių vadovai ir kaip keičiasi politizacijos lygis nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Tam yra reikalingi tokie kandidatų į rinkimus duomenys. Sakytume, kad nereikia apibrėžti, tiesiog [reikia] turėtų kandidatų duomenis viešai skelbiamus.“
Tuo metu Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir politikos grupės vadovas Deividas Velkas teigė, kad kandidato viešumą nulemia viešojo sprendimo galia, kurią jis gauna arba, jei nėra išrenkamas, kurios negauna.
„Jei jis nebėra išrenkamas, jis netenka to labiausiai jį skiriančio kriterijaus nuo viešo ir privataus asmens, tai yra, turėjimo konkretaus instrumento savo rankose, tai yra, viešo sprendimo galios. Jis nebeturės, nepaisant to, kad norėjo būti viešu asmeniu. Čia ir yra esminis skirtumas, ar jis juo tapo, ar ne“, – sakė D. Velkas.
Tarp viešųjų asmenų – ir influenceriai
Kaip V. Kernagis pristatė Kultūros komiteto klausimuose, Nacionalinė teismų asociacija pasiūlė, kad į viešojo asmens sąvoką būtų įtraukti visuomenėje žinomi fiziniai asmenys, populiarūs socialinių tinklų veikėjai ir tinklaraštininkai, sėkmingai formuojantys tikslinių grupių nuomonę.
„Mes žodį „sėkmingai“, nes net ir nesėkmingai formuojantys, jeigu tu formuoji suburi, tai vis tiek yra... Tai tiesiog formuojantys tikslinių grupių nuomonę įvairiais klausimais, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Atsiranda ir papildomas 11 punktas, kuris numato, kad ir kiti fiziniai asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir/arba administruojantys viešųjų paslaugų teikimą, ir/arba dėl savo veiksmų ar padėties patekę į viešumą, jei jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“, – siūlymus skaitė V. Kernagis.
Jis sakė manantis, kad toks siūlymas apima ir influencerius, ir kitus žmones, agituojančius kokiais nors klausimais.
„[Siūlyčiau] prirašyti, kad turintys įtakos svarbiems reikalams ir/arba gaunantiems pajamas iš savo nuomonės raiškos. Nes pajamų rodiklis yra esminis, rodantis, kad tu gali tendencingai formuoti tą nuomonę ir gauni už tai pajamas. Tai visur esminis rodiklis, tikslinga būtų prirašyti ir tai būtų teismams labai aiškus kriterijus.
Jeigu tu gauni iš nuomonės raiškos pajamų, reiškia, kad esi įtakingas, nes už tai tau kažkas moka“, – Kultūros komiteto posėdyje sakė Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Aistė Žilinskienė.
Praplėstų sąvoką
Iki šiol galiojančioje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje numatoma, kad viešu asmeniu laikomi valstybės politikai, teisėjai, valstybės ar savivaldybės pareigūnai, politinių partijų ar asociacijų vadovai, dėl užimamų pareigų nuolat dalyvaujantys valstybinėje ar visuomeninėje veikloje.
Taip pat – kiti fiziniai asmenys, jei turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Tačiau Seime parengtu projektu siūloma praplėsti viešojo asmens sąvoką ir Visuomenės informavimo įstatyme be jau įvardintų asmenų numatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai, kandidatai rinkimuose.
Siūloma, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi ir juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai), lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai).
Taip pat ir asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai) bei kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir (arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir (arba) naudojantys viešuosius išteklius ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime.
Pataisas vėliau šią savaitę ketinama svarstyti Kultūros komiteto posėdyje. Joms dar turės pritarti Seimas.
