Programa, skirta Lauren Berlant
Gerdos Paliušytės kuruojama trijų dalių videofilmų programa skirta Lauren Berlant (1957–2021) filosofijai ir mąstymo trajektorijoms. Programoje žvilgsnis kreipiamas į gebėjimą jausti, stebėti, mokytis, mylėti, fantazuoti ir trokšti kompleksiškame persiklojančių dirbtinių realybių ir režimų pasaulyje, kuris ne tik įvairiais būdais riboja ar nuvilia, bet ir įgalina. Programoje bus rodomi menininkių(-ų) ir kino režisierių darbai, ji apima skirtingas kartas ir plačią geografiją.
Filmų programa „Studijuoti-mokytis iš naujo“
Gimė Gešė (The Geshema is Born)
Rež. Malati Rao, Indija-Nepalas, 2019, tibetiečių, anglų k., liet. subt., 56 min.
Įkurti moterų vienuolių bendruomenę Budai tuo metu buvo radikalus eksperimentas. Budistų religinis gyvenimas per šimtmečius buvo prieinamas moterims ir daug pasiekusios vienuolės minimos daugybėje istorinių įvykių; tačiau aukščiausios vienuolinės kvalifikacijos joms suteiktos nebuvo. Jo Šventenybė Dalai Lama ištisus dešimtmečius kartu su Tibeto budizmo vienuolėmis dėjo pastangas, kad joms būtų suteikta daugiau teisių ir galimybių pagaliau įgyti tokį pat išsilavinimą ir laipsnį, kokius gauna vyrai vienuoliai. Tai pasiekusios vienuolės atveria didesnes galimybes visų tikėjimų moterims ir išryškina moteriškosios patirties išmintį bei unikalumą. Filme pasakojama apie išskirtinę vienuolę Namdol Phuntsok – pirmąją moterį, kuriai buvo suteiktas aukščiausias Tibeto filosofijos laipsnis – Gešės laipsnis, suteikiamas „dorybės žinovui“.
Rankos Jangone (Hands Around in Yangon)
Rež. Moe Satt, Mianmaras, 2012, liet. subt., 7 min.
„Šiame įraše fiksavau mane supančių žmonių rankų judesius: nuo darbininkų, dirbančių gatvėse ir turguose, iki draugų ir vietinių menininkų. Kaip manote, ar rankų gestai gali papasakoti istoriją? Apie liūdesį, sėkmę ir pan. Čia esama judančių rankų, dirbančių rankų, valgančių rankų, bendraujančių rankos. Renku daugybę istorijų apie kitų žmonių rankas“ – autoriaus komentaras.
„Šiame videodarbe pabrėžiamas beveik autonomiškas giliai mumyse įsišaknijusio judesio pobūdis. Rankos rodomos tarsi nepriklausomos nuo jų savininkų proto ir sykiu neatsiejamos nuo šių atliekamos veiklos. Ar rankų judesiai galėtų tapti raktas, padedantis iš vidaus atskleisti tai, kaip veikia skirtingos kultūros? Regis, taip; matant, kaip rankų judesius – bent jau iš dalies – lemia daiktai, kuriuos jos liečia ir palieka“ – kuratoriaus Rogerio M. Buergelio komentaras.
Vilkų kūrinys (Wolf Piece)
Rež. Clara Rueprich, Vokietija, 2017, liet. subt., 9 min.
Auštant sapniškame kraštovaizdyje iškyla gauja baltų vilkų. Jiems sliūkinant tarp šakų ir lapų filme įsitvyro pasimetimo ir namų neturėjimo atmosfera, o jų judesiai užkerta kelią aiškiam erdvės suvokimui. Čia pastebėtinos įspūdingos paralelės su garsiuoju Sigmundo Freudo atveju „Žmogus vilkas“, paremtu daugiau nei prieš šimtą metų rusų aristokrato susapnuotu košmaru: „Persigandau išvydęs, kad ant didelio riešutmedžio priešais langą sėdi būrelis baltų vilkų. Jų buvo šeši ar septyni. Jie buvo visiškai balti ir veikiau panašūs į lapes ar aviganius, nes turėjo dideles uodegas kaip lapės, o ausis buvo suglaudę kaip suklusę, į kažką dėmesį atkreipę šunys“.
Jei Freudas bauginantį sapną pasitelkė siekdamas ,,atidengti“ tariamą paslėptą savo paciento traumą, šiame vaizdo įraše centre atsiduria patys vilkai. Jame siekiama puoselėti nerimą keliantį vilkų artumo pojūtį veikiau nei atskleisti paslaptį. Kartais šiame kraštovaizdyje, kuriame bastosi vilkai, iškyla gili bedugnė, bet jiems tai atrodo nė motais. Jie tokie, kokie yra.
Akys prieš Mac kamerą (Eye Vis Mac Cam)
Rež. Will Peck, JK, 2018, liet. subt., 2 min.
Will Peck kuria atspaudus, vaizdo įrašus, paveikslus ir piešinius, naudodamas tokius technologinius prietaisus kaip fotoaparatai, spausdintuvai, skeneriai, kserokso aparatai ir kompiuterinės pelės. Šių praktikų rezultatai atspindi kintančius mašinų ir materialumo santykius. Menininko sukurta serija „Akys prieš Mac kamerą“ parodo, kaip, remdamasi algoritmais, kamera priima sprendimus reaguodama į judesį ir tekstūros bei spalvos pokyčius.
Nuo rugsėjo 1 d. į kino teatrą įleidžiame žiūrovus tik su galimybių pasu. Prašome turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.