Filmų programa „Troškimas-meilė“

Programa, skirta Lauren Berlant

Gerdos Paliušytės kuruojama trijų dalių videofilmų programa skirta Lauren Berlant (1957– 2021) filosofijai ir mąstymo trajektorijoms. Programoje žvilgsnis kreipiamas į gebėjimą jausti, stebėti, mokytis, mylėti, fantazuoti ir trokšti kompleksiškame persiklojančių dirbtinių realybių ir režimų pasaulyje, kuris ne tik įvairiais būdais riboja ar nuvilia, bet ir įgalina. Programoje bus rodomi menininkių(-ų) ir kino režisierių darbai, ji apima skirtingas kartas ir plačią geografiją.

Pingis (Pingey)
Rež. Josiane M. H. Pozi, JK, 2019, anglų k., liet. subt., 18 min.

Itin paveikus M.H. Pozi […]trumpametražis filmas „Pingis“ (2019) [buvo] nufilmuotas, kai autorei tebuvo dvidešimt metų.

Filme „Pingis“ pakaitomis rodomos scenos, užfiksuotos namuose ir koledže – kukliose ankštose erdvėse su baltomis sienomis. Naujos koledže besimezgančios nepatogios draugystės kontrastuoja su iš pažiūros ramia šeimyninio gyvenimo buitimi. Kai Pozi prisipažįsta tėvui apie liūdną vazoninio augalo likimą – „Pingis mirė – aš tiesiog nesirūpinau juo taip, kaip turėjau, […] nereikėjo jo naudot kaip peleninės“, – jis švelniai nusišypso, tačiau jų pokalbis seka tolesnius nesusipratimus ir skausmingą filmo kulminaciją, cituotą pirmiau. „Tau nerūpi“ – ekranui užtamsėjus pasigirsta menininkės nuoskauda.

Pozi sukuria ne naujovišką vaizdavimo formą ar stilių, o atšiaurų būdą perteikti nebuvimą. Filme „Pingis“ nesugebėjimas užmegzti ryšio – rūpintis – žymi įspūdingą atskirtį, kurios vien fizinis artumas neįstengia įveikti.

Negatyvus antras (Negative Two)
Rež. Micaela Durand, Daniel Chew, Vaidybinis, JAV, 2019, anglų k., liet. subt., 28 min., N18

Trečiąją dešimtį einantis homoseksualus vyras pažinčių programėlėje žinutėmis užmezga santykius su nepažįstamuoju. Šis susirašinėjimas pamažu tampa intymus, pagrindiniam veikėjui plaukiant per savo kaip architekto gyvenimą Niujorke. Mes stebime jo atspindį stikliniuose aplinkinių pastatų fasaduose, vizualiai reprezentuojančiuose mūsų gyvenimuose dominuojantį ekranų pasaulį. Veikėjas trokšta užmegzti ryšį stebėdamas kitus žmones internete ir pats atsiduodamas kitų akims. Jis bando sukurti tobulą asmenukę, tikėdamasis galų gale susitikti su savo nepažįstamuoju akis į akį. Ar jiedu kada nors susitiks? Ir ar tai patenkins jų troškimus?

Du (Two)
Rež. Margaret Salmon, Dokumentika, JK, 2018, liet. subt., 27 min., N18.

Filme „Du“ pasitelkiamas erotinis moters žvilgsnis ieškant meilės šiuolaikiniame gyvenime ir tyrinėjant, kaip šiandien atrodo palaikymu ir švelnumu grįsti santykiai. Filme užfiksuotos trys skirtingos poros, džiaugsmingame meilės akte švenčiančios būdus, kuriais kūnai ir žmonės gali jungtis vienas su kitu – tiek fiziškai, tiek emociškai.

Pati režisierė filmą apibūdino taip: „Tai – bandymas atsekti fizinę meilės tarp įsipareigojusių partnerių apraišką tarpininkaujant kamerai. Paprastas, intuityvus pasakojimas apie mano ir filmo veikėjų bendradarbiavimą, ryšio ir intymumo tarp vienas kitu besirūpinančių kūnų šventė, regima per moters kameros objektyvą. „Du“ daugeliu atžvilgių veikia kaip priešnuodis dominuojančiai patriarchalinei vizualinei kultūrai ir kapitalistiniam sekso vaizdavimui, kurie neretai yra visiškai atitrūkę nuo mūsų kūnų ir šiandien puoselėjamų seksualinių santykių realybės“.

Namai (Home)
Rež. Margaret Salmon, Vaidybinis, JK, 2019, liet. subt., 4 min.

Šiame trumpametražiame filme vaizduojama moteris, kuri užmigdo vaikus, suplauna indus, o paskui įsitraukia į jausmingą šokį su vaiduokliu. Super 16mm juosta užfiksuotame filme „Namai“ juostos materialumas ir išraiškingi kūnai išnaudojami interpretuojant emocinius ir vaizduotės ryšius tarp kasdienių namų ruošos darbų, lyčių istorijos ir įgalinančios fantazijos. Pasitelkiant realistinę estetiką ir analoginę dvigubą ekspoziciją, filme portretuojamas subtilus perėjimas nuo kasdienybės prie to, kas nepaprasta. Moteris rūpinasi savo vaikais ir buitimi, juda savo namų erdvėje bei atskirtoje ir pasikartojančioje kasdienybėje, kol netikėtai sutinka ją apkabinantį vaiduoklį. Jiedu liečiasi, glamonėjasi ir galop pasiduoda vieningam kūniškam šokiui, atrasdami vienas kitą niūriuose gedulinguose apmąstymuose. Galiausiai vaiduoklis ir moteris kartu ilsisi, o po šios trumpos pasipriešinimo ir atkūrimo akimirkos ji grįžta pas savo vaikus.

Čijo (Chiyo)
Rež. Chiemi Shimada, Dokumentika, Japonija, 2019, japonų, anglų k., liet. subt., 13 min.

Naudodama šiltas spalvotas 16 mm kino juostos tekstūras, režisierė kuria jausmingą savo močiutės Čijo portretą. Iš savo namų Japonijos priemiestyje Čijo dalijasi savo svajonėmis ir tikrove.

Nuo rugsėjo 1 d. į kino teatrą įleidžiame žiūrovus tik su galimybių pasu. Prašome turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.